Kiek laiko galima reikalauti kompensacijos už vėluojantį skrydį?

Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 suteikia teisę į kompensaciją dėl didelio vėlavimo, atšaukimo ir atsisakymo vežti, tačiau nieko nesako apie tai, kiek laiko turite pinigams reikalauti. Klausimas pasiekė Teisingumo Teismą, kai keleivis, kurio skrydis iš Šanchajaus į Barseloną 2005 m. gruodį buvo atšauktas, ieškinį prieš KLM pareiškė tik 2009 m. vasarį, daugiau nei po trejų metų.

Bendrovė teigė, kad reikalavimui suėjo senatis pagal Varšuvos ir Monrealio konvencijų dvejų metų terminą. Tačiau Teisingumo Teismas laikėsi kitokios linijos. Sprendime C-139/11 (Cuadrench Moré, 2012 m. lapkričio 22 d.) Teismas nusprendė, kad ieškinių dėl kompensacijos pagal reglamentą pareiškimo terminus nustato kiekvienos valstybės narės pačios ieškinio senaties taisyklės. Konvencijų dvejų metų terminas netaikomas, nes kompensacija pagal 261/2004 nepatenka į jų taikymo sritį.

Teismas pridūrė, kad nacionalinės taisyklės turi paisyti ES teisės veiksmingumo ir lygiavertiškumo principų. Šalies ieškinio senaties taisyklės todėl negali pernelyg apsunkinti ES teise grindžiamų teisių įgyvendinimo ir negali būti mažiau palankios nei taisyklės panašiems reikalavimams pagal nacionalinę teisę.

Lietuvoje klausimas neapibrėžtas. Civilinio kodekso 1.125 straipsnis nustato bendrą ieškinio senaties terminą, dešimt metų, ir sutrumpintą trejų metų terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Reikalavimams, atsirandantiems iš keleivių vežimo, kodekse nurodoma, kad taikomi atskirų transporto rūšių kodeksuose ar įstatymuose nustatyti ieškinio senaties terminai. Neradome termino, kuris tiesiogiai taikytųsi EU261 kompensacijai, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, kuris tai spręstų. Kai kuriose bylose teismai ginčą dėl atšaukto skrydžio kompensacijos apibūdina kaip ginčą dėl žalos atlyginimo, o tai kalba už trejų metų terminą, bet tai nėra nusistovėjusi praktika, kurią galėtume laikyti atsakymu.

Todėl išmintinga nelaukti ir atsargumo sumetimais nelaikyti, kad terminas yra ilgesnis nei trejų metų. Terminas paprastai skaičiuojamas nuo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnis), o teismas senatį taiko tik tada, kai to reikalauja ginčo šalis (1.126 straipsnis). Šalių susitarimu ieškinio senaties terminų keisti negalima.

Kuri teisė taikoma konkrečiu atveju, taip pat ne visada savaime aišku. Prieš užsienio oro liniją gali galioti kitos šalies taisyklės.

Pagal viešai prieinamus antrinius šaltinius (įstaigos svetainės originale neperskaitėme), Lietuvoje už reglamento vykdymo priežiūrą atsakinga Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), o keleivis pirmiausia turi raštu skųstis oro linijai, kuri turi atsakyti per du mėnesius. Raštiškas reikalavimas oro linijai todėl bet kuriuo atveju yra pirmasis žingsnis, kad ir kaip būtų išspręstas senaties klausimas.

Reglamentas (ES) 2026/2202, iš dalies keičiantis oro keleivių teisių reglamentą 261/2004, buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 2026 m. spalio 2 d. Pagal naująją 7 straipsnio 9 dalį prašymas dėl kompensacijos pagal 7 straipsnį turi būti pateiktas per devynis mėnesius nuo bilete nurodytos faktinės išvykimo datos, o bendrovė per 30 kalendorinių dienų turi arba sumokėti, arba paaiškinti, kodėl nemoka.

Reglamentas pradedamas taikyti tik nuo 2027 m. spalio 23 d. (3 straipsnis). Iki tol galioja dabartinė tvarka: ES termino nėra, o sprendžia nacionalinės taisyklės.

Reglamente nėra pereinamojo laikotarpio nuostatos. Jame nurodoma, kada jis pradedamas taikyti, bet ne tai, kaip devynių mėnesių terminas turi būti traktuojamas skrydžiams, įvykdytiems iki 2027 m. spalio 23 d. Ar terminas apskritai veikia tokius reikalavimus ir kaip, yra atviras teisinis klausimas, į kurį šiandien patikimai atsakyti neįmanoma.