Lėktuvas nusileido kitame oro uoste: kompensacija, taksi ar nieko?

Pagal ES reglamento 261/2004 2 straipsnio l punktą atšaukimas yra anksčiau numatyto skrydžio, kuriame buvo rezervuota bent viena vieta, nevykdymas. Teisingumo Teismas nusprendė, kad nepakanka, jog lėktuvas išvyko iš anksto nustatytu maršrutu: jis taip pat turi pasiekti paskirties vietą tuo maršrutu. Todėl nukreiptas skrydis iš principo laikomas atšauktu. Tačiau Teismas daro išimtį: jei lėktuvas nusileidžia oro uoste, aptarnaujančiame skrydžius į tą patį miestą ar regioną ir iš jo kaip rezervuotas, nukreipimo prilyginimas atšaukimui, pasak Teismo, nesuderinamas nei su reglamento tikslu, nei su vienodo požiūrio principu. Tada kompensacijos šiuo pagrindu reikalauti negalima. Klausimas vertinamas pagal vėlavimo taisykles. Jei oro uostas neaptarnauja to paties miesto ar regiono, taikoma pagrindinė taisyklė. Teisingumo Teismas patvirtino, kad toks nukreipimas gali suteikti teisę į kompensaciją dėl atšaukimo (2021 m. spalio 6 d. nutartis byloje C-253/21, TUIfly).

Klausimas buvo išspręstas 2021 m. balandžio 22 d. byloje C-826/19, WZ prieš Austrian Airlines AG, Teisingumo Teismo ketvirtojoje kolegijoje, Austrijos Landesgericht Korneuburg pateikus prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Keleivis turėjo vieną rezervaciją kelionei Klagenfurtas-Viena-Berlynas (Tegel) 2018 m. gegužės 21 d., planuotas atvykimas į Tegel 22:20. Kadangi lėktuvas negalėjo nusileisti Tegel dėl galiojusio draudimo skraidyti naktį, jis buvo nukreiptas į Berlyną (Schönefeld), kur keleivis atvyko 23:18.

Teismas vienodą požiūrį paaiškina pavyzdžiu. Jei nukreipimas būtų laikomas atšaukimu, keleiviui, kuris po pervežimo atvyksta į rezervuotą oro uostą vėluodamas mažiau nei tris valandas, būtų priteista kompensacija, o keleiviui, kuris nusileido tinkamame oro uoste ir vėlavo tiek pat, nebūtų, nors nepatogumai panašūs. Kartu Teismas nurodė, kad esant tokiam nukreipimui keleivis iš principo turi teisę į kompensaciją pagal reglamentą, jei į galutinę paskirties vietą atvyksta ne mažiau kaip trimis valandomis vėliau nei oro vežėjo iš pradžių numatytas atvykimo laikas.

Svarbus ne laikas, kai lėktuvas nusileido alternatyviame oro uoste, o laikas, kai po pervežimo iš tikrųjų atvykstate į rezervacijoje nurodytą oro uostą (arba, jei taikoma, į kitą netoliese esančią paskirties vietą, dėl kurios susitarėte su oro linija). Todėl įskaičiuojamas pervežimo laukimo laikas ir kelionės tarp oro uostų trukmė. Ir atvirkščiai, kaip pažymi Teismas, vežėjas gali išvengti pareigos mokėti kompensaciją pagal 7 straipsnį, jei pasirūpina, kad keleiviai atvyktų nevėluodami trijų valandų ar ilgiau, palyginti su pradiniu planuotu atvykimo laiku.

Pati trijų valandų riba kyla ne iš šio sprendimo, o iš sujungtų bylų C-402/07 ir C-432/07, Sturgeon ir kt., 2009 m. lapkričio 19 d. Ten keleiviai, skrendantys dideliu vėlavimu, buvo prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams dėl teisės į kompensaciją, tačiau kompensacija nemokama, jei vežėjas gali įrodyti ypatingas aplinkybes, kurių nebūtų buvę galima išvengti net imantis visų pagrįstų priemonių.

Šiame straipsnyje aprašytos taisyklės, galiosiančios iki 2027 m. spalio 22 d. imtinai. Nuo 2027 m. spalio 23 d. taikomas reglamentas (ES) 2026/2202, iš dalies keičiantis reglamentą 261/2004. Pagal naują 2 straipsnio l punkto apibrėžtį skrydis, nukreiptas į kitą oro uostą nei nurodytas bilete ir negalintis tęsti kelionės iki jo, aiškiai laikomas atšauktu. Išimtis oro uostams, aptarnaujantiems tą patį miestą ar regioną, nustatyta naujojoje 5 straipsnio 6 dalyje. Ji taikoma tik tada, kai oro vežėjas pasirūpino transportu į bilete nurodytą oro uostą ir vėlavimas iki jo neviršija trijų valandų.