Perkūnija ir žaibas: ar priklauso kompensacija, kai skrydis atšaukiamas?

Oro vežėjas kompensacijos nemoka, jei gali įrodyti, kad sutrikimą lėmė ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (5 straipsnio 3 dalis). Reglamento 14 konstatuojamoji dalis kaip pavyzdį nurodo oro sąlygas, dėl kurių atitinkamas skrydis negali būti vykdomas, o pagal 15 konstatuojamąją dalį tas pats turėtų galioti, kai oro eismo valdymo sprendimas dėl tam tikro orlaivio tam tikrą dieną lemia ilgą vėlavimą ar skrydžio atšaukimą.

Žaibo smūgį į patį orlaivį yra nagrinėjęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Byloje C‑399/24 orlaivį, kuriuo turėjo būti skrendama iš Jasų į Vieną, žaibas trenkė prieš pat nusileidžiant Jasuose per audrą. Sekė privalomi saugos patikrinimai, ir skrydis į Vieną atvyko daugiau kaip septynias valandas pavėlavęs. 2025 m. spalio 16 d. Teismas nusprendė, kad toks žaibo smūgis, dėl kurio privaloma atlikti patikrinimus ir orlaivis eksploatuojamas pavėluotai, yra ypatinga aplinkybė.

2026 m. spalio 7 d., trečiadienį, naujienų svetainė Metrópoli Abierta pranešė, kad per ankstesnes valandas siautusi perkūnija privertė Barselonos El Prato oro uostą bent valandai nutraukti veiklą. Pasak Aena, kurią cituoja leidinys, nutraukimą lėmė įtampos problemos, paveikusios tam tikrą skrydžių valdymo bokšto įrangą: žaibai galiausiai paveikė dalį oro eismui valdyti naudojamų sistemų.

Aena taip pat nurodė, kad beveik visi sutrikimai buvo susiję su nepalankiomis oro sąlygomis, kurios apsunkino kilimą ir nusileidimą, lėmė vėlavimus ir skrydžių nukreipimą į kitus oro uostus bei apie 30 skrydžių atšaukimą. Tai įvyko po jau sunkios antradienio dienos, kai pagal dienos metu pateiktus duomenis iki vakaro buvo atšaukta bent 47 ir pavėlavo daugiau kaip 500 skrydžių.

Ir audra, ir oro eismo valdymo sutrikimas yra tokio pobūdžio įvykiai, kokius aprašo 14 ir 15 konstatuojamosios dalys. Tačiau pagal Komisijos aiškinimo gaires oro sąlygos vertinamos kiekvienu atveju atskirai, todėl jos vienos neišsprendžia atskiro skrydžio klausimo, o teisė į pagalbą, kitą maršrutą ir bilieto kainos grąžinimą galiojo nepriklausomai nuo priežasties.

Oro sąlygos turi būti lėmusios būtent jūsų skrydžio sutrikimą. Vežėjas turi įrodyti ir aplinkybę, ir jos ryšį su jūsų skrydžio vėlavimu ar atšaukimu. Jei vėlesnis skrydis atšaukiamas dėl kitų priežasčių nei perkūnija, jis vertinamas pagal tą priežastį.

Pasekminiais vėlavimais remtis galima, bet su sąlygomis. Vežėjas gali remtis ypatinga aplinkybe, kuri lietė ankstesnį to paties orlaivio skrydį, vykdytą to paties vežėjo, tik jei yra tiesioginis priežastinis ryšys su tuo, kad jūsų skrydis buvo ilgai atidėtas ar atšauktas (C‑74/19, 2020 m. birželio 11 d. sprendimas).

Vežėjas taip pat turi būti ėmęsis visų pagrįstų priemonių. Byloje dėl Malmės regiono oro erdvės uždarymo 2006 m. po elektros tiekimo sutrikimo, sugadinusio radarus ir navigacijos sistemas, Teisingumo Teismas 2011 m. nusprendė, kad vežėjas jau planuodamas turi pagrįstai atsižvelgti į tokią riziką ir numatyti tam tikrą laiko rezervą, tačiau nepakeliamai nesiaukodamas (C‑294/10 Eglītis). Be to, perkelti jus tik į savo skrydį kitą dieną nėra pagrįsta priemonė, jei kitas tiesioginis ar netiesioginis to paties ar kito vežėjo skrydis būtų atvykęs su mažesniu vėlavimu, nebent tai būtų lėmę nepakeliamą aukojimąsi (C‑74/19).