Vaučeris vietoj pinigų: ar privalote sutikti?

Sutrikus skrydžiui gali atsirasti du atskiri reikalavimai, o oro vežėjo pasiūlyme jie gali susimaišyti. Pirmasis yra kompensacija pagal 7 straipsnį: fiksuota suma, apskaičiuojama pagal skrydžio atstumą, o ne pagal bilieto kainą. Antrasis yra bilieto kainos grąžinimas pagal 8 straipsnio 1 dalies a punktą: visa bilieto įsigijimo kaina už neįvykusią kelionės dalį ar dalis, o už jau įvykusias dalis, jei kelionė jūsų pirminiam kelionės planui nebeteko prasmės, jei renkatės grąžinimą vietoj nukreipimo kitu maršrutu. Jei skrydis yra kelionių paketo dalis, paprastai grąžinti pinigus turi kelionių organizatorius, o ne oro vežėjas (8 straipsnio 2 dalis; daugiau klausimuose toliau).

Juos vienija mokėjimo būdas. 7 straipsnio 3 dalyje išvardyti grynieji pinigai, elektroninis banko pervedimas, banko pavedimas ir čekis, o kelionės čekiai ir (arba) kitos paslaugos išskirti į atskirą kategoriją, kuriai reikia keleivio sutikimo. 8 straipsnio 1 dalies a punktas nurodo būtent 7 straipsnio 3 dalį ir kartu nustato septynių dienų grąžinimo terminą. Todėl vaučeris yra išimtis, taikoma tik jums sutikus, o ne alternatyva, kurią oro vežėjas gali pasirinkti už jus.

Lietuviškame reglamento tekste kalbama apie sutikimą, kurį keleivis patvirtina savo parašu, o ES Teisingumo Teismas, aiškindamas raštišką sutikimą, yra pasakęs, kad jam gali pakakti aiškaus patvirtinimo vežėjo svetainės formoje be parašo (žr. toliau).

Pasiūlymas, vadinamas geros valios gestu, nebūtinai reiškia, kad bendrovė pripažįsta, jog reglamentas taikomas. Verta pažiūrėti, ar pasiūlymas susietas su tuo, kad atsisakote tolesnių reikalavimų. Pasiūlyti leidžiama ir sutikti gali būti pagrįsta, tačiau tai nepakeičia vertinimo, ką pagal 7 straipsnį suteiktų jūsų atstumas. Kaip priimtas pasiūlymas vertinamas teisiškai, priklauso nuo to, dėl ko jūs ir bendrovė iš tikrųjų susitarėte.

15 straipsnis riboja, kiek toli siekia atsisakymas. Pagal 15 straipsnio 1 dalį prievolės keleivių atžvilgiu pagal reglamentą negali būti apribotos arba jų negali būti atsisakyta, pavyzdžiui, įtraukiant į vežimo sutartį leidžiančią nukrypti arba ribojančią nuostatą. 15 straipsnio 2 dalis skirta situacijai, kai tokia nuostata vis dėlto taikoma arba keleiviui nesuteikiama teisinga informacija apie jo teises ir dėl to jis sutinka gauti mažesnę kompensaciją, nei numato reglamentas: tuomet keleivis vis tiek turi teisę kreiptis į kompetentingą teismą ar įstaigą, kad gautų papildomą kompensaciją.

Jei atsisakymas yra iš anksto parengta standartinė sąlyga, dėl kurios nebuvo individualiai deramasi, ji taip pat gali būti vertinama pagal taisykles dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse, pagrįstas Tarybos direktyva 93/13/EEB: pagal 3 straipsnio 1 dalį tokia sąlyga laikoma nesąžininga, jei dėl jos, pažeidžiant sąžiningumo reikalavimą, atsiranda esminis šalių teisių ir pareigų disbalansas vartotojo nenaudai, o pagal 6 straipsnio 1 dalį valstybės narės numato, kad nesąžiningos sąlygos vartotojo nesaisto. ES Teisingumo Teismas yra pasakęs, kad sąlyga sutartyje, skirtoje išspręsti kilusiam ginčui, pagal kurią vartotojas atsisako kreiptis į teismą, gali būti laikoma nesąžininga, ypač jei vartotojas negavo informacijos, būtinos teisinėms pasekmėms suprasti (byla C-452/18, rezoliucinės dalies 4 punktas; byla susijusi su būsto paskola). Ar atskira sąlyga nesąžininga, kiekvienu atveju sprendžia kompetentingas teismas.

12 straipsnio 1 dalis susijusi su papildoma kompensacija: reglamentas taikomas nepažeidžiant keleivių teisės gauti papildomą kompensaciją, tačiau pagal reglamentą gautos kompensacijos suma gali būti atimama iš tokios kompensacijos sumos. Pats vaučeris 12 straipsnyje nereglamentuojamas: nuo ko jis atskaitomas, lemia tai, dėl ko jūs ir bendrovė iš tikrųjų susitarėte, ir tai yra priežastis susitarimą turėti raštu.

Kaip palyginimo matas yra Komisijos rekomendacija (ES) 2020/648 dėl kuponų, siūlomų keleiviams ir kelionių dalyviams kaip alternatyva pinigų grąžinimui už atšauktas organizuotas keliones ir transporto paslaugas dėl COVID-19 pandemijos. Tai rekomendacija, taigi ne privaloma teisė, ji skirta kuponams vietoj bilieto kainos grąžinimo ir parašyta COVID-19 kontekste, tačiau ji remiasi tuo, kad kuponas priimamas savanoriškai (1 punktas), nurodo, kad grąžinimas kupono forma galimas tik keleiviui sutikus (8 konstatuojamoji dalis), ir rekomenduoja ne trumpesnį kaip dvylikos mėnesių galiojimo laiką, pakankamai veiksmingą ir tvirtą apsaugą nuo vežėjo ar organizatoriaus nemokumo, taip pat kad transporto paslaugų kuponai galėtų būti perduodami kitam keleiviui be papildomų išlaidų. Jei jums gautas pasiūlymas tokių savybių neturi, tai yra dalykinis argumentas deryboms, o ne taisyklių pažeidimas. Nemokumo klausimas yra konkrečiausias: vaučeris yra reikalavimas oro vežėjui, o suma banko sąskaitoje tokia nėra.