Techninis gedimas: kada oro vežėjo išimtis galioja?

Atšaukus skrydį Reglamentas 261/2004 gali suteikti teisę į piniginę kompensaciją, o pagal Teisingumo Teismo praktiką tą patį gali lemti vėlavimas ne mažiau kaip trys valandos iki galutinės paskirties vietos. Viena išimtis susijusi su informavimu: jei apie atšaukimą buvo pranešta likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki išvykimo, kompensacija nemokama nepriklausomai nuo priežasties, o esant trumpesniam įspėjimui tą patį poveikį gali turėti kito skrydžio pasiūlymas tam tikrais laiko rėmais (5 straipsnio 1 dalies c punktas). Kita išimtis susijusi su priežastimi, ir būtent 5 straipsnio 3 dalis yra oro vežėjo kelias išvengti pareigos mokėti: bendrovė neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad atšaukimas kilo dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ėmusis visų pagrįstų priemonių.

Teisingumo Teismas išimtį aiškino taip, kad ji apima du reikalavimus, ir abu turi būti įvykdyti (C-549/07, C-832/18). Įvykis pagal pobūdį ar kilmę turi nepriklausyti įprastai oro vežėjo veiklai, ir jis turi būti už faktinės bendrovės kontrolės ribų. Be to, bendrovė turi galėti parodyti, kad vis tiek padarė viską, kas pagrįsta, kad išvengtų pasekmių. Įrodinėjimo našta tenka oro vežėjui, o ne jums.

Reglamento 14 konstatuojamoji dalis kaip pavyzdį, kas gali būti ypatinga aplinkybė, mini nenumatytus skrydžio saugos trūkumus, ir būtent ši formuluotė arčiausiai kyla, kai oro vežėjas atsisakymo laiške rašo „techninis gedimas“. Vis dėlto Teisingumo Teismas išimtį aiškino siaurai, nes ji yra išimtis iš pagrindinės taisyklės, skirtos saugoti keleivius.

Pagrindą padėjo byla C-549/07, Wallentin-Hermann prieš Alitalia - Linee Aeree Italiane SpA, išspręsta 2008 m. gruodžio 22 d. Teismas nusprendė, kad techninės problemos pačios savaime negali būti laikomos ypatingomis aplinkybėmis: gedimai, išaiškėję techninės priežiūros metu arba kilę dėl netinkamos priežiūros, priklauso veiklai. Sprendime taip pat atsakoma į du kitus klausimus, kuriuos verta įsiminti. Tai, kad bendrovė laikėsi minimalių priežiūros taisyklių, nepakanka įrodyti, jog imtasi visų pagrįstų priemonių. O tai, kaip dažnai tam tikra bendrovė patiria technines problemas, pati savaime nieko nesako apie tai, ar aplinkybė buvo ypatinga.

Byloje C-257/14, van der Lans prieš Koninklijke Luchtvaart Maatschappij (KLM), išspręstoje 2015 m. rugsėjo 17 d., buvo nagrinėjamas argumentas, kad gedimas kilo netikėtai. Skrydis iš Quito į Amsterdamą 2009 m. rugpjūčio 13 d. vėlavo maždaug 29 valandas pakeitus kuro siurblį ir hidromechaninį bloką. Teismas padarė išvadą, kad tokia techninė problema, net kai ji kilo nenumatytai, nesusijusi su netinkama priežiūra ir neaptikta atliekant reguliarius patikrinimus, nepatenka į ypatingų aplinkybių sąvoką. Orlaivių išlaikymas tinkamos eksploatuoti būklės yra oro vežėjo veiklos esmė. Teismas pridūrė, kad bendrovė taip pat negali atsisakyti kompensacijos remdamasi tuo, kad tam tikrų sugedusių dalių gamintojas padarė klaidą.

Byla C-832/18, A ir kt. prieš Finnair Oyj, išspręsta 2020 m. kovo 12 d., susijusi su detale, kuri gali lemti praktinius ginčus: dalimis, keičiamomis tik joms sugedus, vadinamosiomis on condition dalimis. Teismas nusprendė, kad tokios dalies gedimas iš principo priklauso įprastai veiklai, todėl bendrovė negali remtis ypatingomis aplinkybėmis, net jei visada turi atsarginę dalį sandėlyje, nebent gedimas vis tiek yra už veiklos ir faktinės kontrolės ribų. Tame pačiame sprendime yra informacija, kurią turėtų žinoti daugiau žmonių: tas, kuris gavo kompensaciją už atšauktą skrydį ir sutiko su kitu skrydžiu, gali turėti teisę į kompensaciją ir už kito skrydžio vėlavimą, jei tam sąlygos įvykdytos ir abu skrydžius vykdo ta pati bendrovė.